- pašuva
- pašuvà sf. (3b) 1. K, Slm, Vl žr. pašova 1: Bus pašuva, kad siūlai palaidi, neįausti, t. y. audime gijos lieka neužkabintos, palaidos, nepašautos J. Audimas jos pilnas pašuvų̃, t. y. pašanklių J. Kai nytys nepaema siūlo, tai siūlas neįsiaudžia, ir esti pašuvà Kp. Tas audeklas vienų pašuvų Stak. 2. siūlas, kuriuo ataudžiama: Kad pašuvà būtų storesnė, tai gal ir raštai gražiau atrodytų Lkm. Trūksta pašuvà, labai bloga aust Ktk.
Dictionary of the Lithuanian Language.